29. Žemė pajudės ir drebės, nes Babilonui bus įvykdytas Viešpaties sprendimas. Babilono kraštas taps tuščias ir negyvenamas“.
30. Babilono kariai nebeina į kovą. Jie sėdi tvirtovėse netekę drąsos. Jų gyvenvietės dega, vartai išlaužti.
31. Pasiuntinys sutinka pasiuntinį. Jie neša žinią Babilono karaliui, kad jo miestas paimtas iš visų pusių:
32. brastos užimtos, įtvirtinimai dega, kariai apimti panikos.
33. Kareivijų Viešpats, Izraelio Dievas, sako: „Babilonas yra kaip klojimas kūlimo metu. Dar valandėlė, ir derliaus metas ateis“.
34. „Nebukadnecaras, Babilono karalius, ėdė mane ir naikino, paliko mane kaip tuščią indą. Jis prarijo mane kaip slibinas. Pripildęs savo pilvą mano gardumynais, mane išstūmė.
35. Man ir mano žmonėms padaryta skriauda tekrinta ant Babilono“, – sakys Sionas. „Mano kraujas tekrinta ant Chaldėjos“, – sakys Jeruzalė.
36. Viešpats sako: „Aš ginsiu tavo bylą ir atkeršysiu už tave. Aš išdžiovinsiu Babilono vandenis, jo šaltiniai išseks.
37. Babilonas pavirs griuvėsių krūva šakalams gyventi, vieta pasibaisėjimo ir pajuokos, be gyventojų.
38. Jie riaumos kaip liūtai, staugs kaip liūtų jaunikliai.
39. Aš jiems paruošiu puotą: jie nusigers ir užmigs amžinu miegu.
40. Aš juos nuvesiu į skerdyklą kaip avinėlius, avinus ir ožius.
41. Krito Šešachas, pasaulio puošmena! Babilonas tapo siaubu tautoms!
42. Jūra įsiveržė į Babiloną, daugybė bangų užliejo jį.
43. Jo miestai virto dykyne, išdžiūvusia žeme, kurioje niekas negyvena ir joks žmogus per ją nekeliauja.
44. Aš nubausiu Belį Babilone ir išplėšiu iš jo gerklės, ką jis prarijo. Tautos nebeplauks pas jį. Babilono sienos krito.
45. Išeik iš jo, mano tauta! Kiekvienas gelbėkite savo gyvybę nuo degančios Viešpaties rūstybės.
46. Nenusiminkite, neišsigąskite gandų, kurie kas metai sklis krašte apie neramumus ir valdovų tarpusavio kovas.