4. Todėl aš sakiau: „Tai vargšai; jie kvaili, nes nežino Viešpaties kelių, nepažįsta Dievo įstatymo.
5. Eisiu pas kilminguosius ir su jais kalbėsiu, nes jie žino Viešpaties kelius ir Jo įstatymą“. Tačiau jie taip pat sulaužė jungą, sutraukė pančius.
6. Todėl sudraskys juos liūtas, suplėšys stepių vilkas. Leopardas tykos prie jų miestų; kas tik išeis, bus sudraskytas, nes gausu jų nusikaltimų, jų paklydimas didelis.
7. „Kaip Aš galėčiau tau atleisti? Tavo vaikai paliko mane ir prisiekė tuo, kas nėra dievai. Aš juos pasotinau, o jie svetimavo ir lankė paleistuvių namus.
8. Jie kaip nupenėti eržilai geidė savo artimo žmonos.
9. Ar neturėčiau tokių nubausti? – sako Viešpats. – Ar šitokiai tautai neturėčiau atkeršyti?
10. Eikite į vynuogynus ir naikinkite, bet ne iki galo. Pašalinkite atžalas, nes jos nepriklauso Viešpačiui!
11. Labai neištikimi buvo Izraelis ir Judas“, – sako Viešpats.
12. Jie išsigynė Viešpaties ir sakė: „Tai ne Jis. Nesulauksime nelaimės, nematysime nei kardo, nei bado“.
13. Pranašai taps vėjais, jie neturės žodžių – taip jiems atsitiks.
14. Todėl Viešpats, kareivijų Dievas, sako: „Kaip jie kalbėjo, taip jiems įvyks. Aš padarysiu savo žodžius tavo burnoje ugnimi, o šitą tautą – malkomis, kurias ugnis sudegins.
15. ‘Izraeli, Aš atvesiu prieš jus tautą iš toli, – sako Viešpats, – galingą tautą, labai seną tautą, kurios kalbos tu nemoki ir nesupranti, ką ji kalba.
16. Jų strėlinė kaip atviras kapas; jie visi yra karžygiai!
17. Jie suvalgys tavo derlių ir duoną, skirtą tavo sūnums ir dukterims, ir tavo avis bei galvijus; nurinks tavo vynmedžius ir figmedžius; jie sunaikins sustiprintus miestus, kuriais pasitikėjai.