20. Štai Viešpaties nutarimas Edomui ir sprendimas Temano gyventojams. Iš tiesų net menkiausi iš bandos juos ištrems ir jų buveinės liks apleistos.
21. Nuo jų griuvimo trenksmo sudrebės žemė, ir jų šauksmo balsas bus girdimas prie Raudonosios jūros.
22. Jis pakils kaip erelis, atskris ir išskės sparnus virš Bocros. Tą dieną Edomo kariai bus nuliūdę ir išsigandę kaip moterys“.
23. Apie Damaską: „Sąmyšis Hamate ir Arpade, nes bloga žinia pasiekė juos. Jie išsigandę nerimauja kaip neramios jūros bangos.
24. Damaskas nusiminęs bėga baimės apimtas; baimė ir skausmai užgriuvo jį kaip gimdyvę.
25. Garsusis miestas ištuštėjo, mano džiaugsmo miestas.
26. Jo jaunuoliai ir kariai žus gatvėse tą dieną, – sako kareivijų Viešpats, –
27. Aš įžiebsiu ugnį Damasko sienose, ji praris Ben Hadado rūmus“.
28. Apie Kedarą ir Hacoro karalystes, kurias nugalėjo Nebukadnecaras, Babilono karalius, Viešpats sako: „Pasiruoškite ir žygiuokite prieš Kedarą, apiplėškite rytų tautas.
29. Jie paims jų palapines ir bandas, apdangalus, indus ir kupranugarius. Ir jiems šauks: ‘Siaubas iš visų pusių!’
30. Skubiai bėkite ir pasislėpkite, Hacoro gyventojai. Nebukadnecaras, Babilono karalius, tarėsi prieš jus ir nusprendė dėl jūsų.
31. Pakilk prieš šitą turtingą, ramiai gyvenančią tautą, – sako Viešpats. – Jie neturi nei vartų, nei užkaiščių, gyvena atsiskyrę.
32. Jų kupranugariai ir didžiulės bandos taps grobiu. Aš išsklaidysiu į visas šalis vyrus, kurie kerpasi plaukus, ir bausiu juos iš visų pusių, – sako Viešpats, –
33. Hacore gyvens šakalai, jis liks amžina dykuma. Jame negyvens joks žmogus“.