14. Kunigaikščiai pasiuntė Jehudį, sūnų Netanijo, sūnaus Šelemijo, sūnaus Kušio, pas Baruchą ir jam įsakė: „Pasiimk ritinį, iš kurio skaitei tautai ir ateik“. Baruchas, Nerijos sūnus, pasiėmė ritinį ir atėjo pas juos.
15. Jie tarė jam: „Sėskis ir skaityk mums“. Baruchas skaitė, jiems girdint.
16. Išgirdę visus žodžius, jie išsigandę žiūrėjo vienas į kitą ir kalbėjo: „Mes privalome visus šiuos žodžius pranešti karaliui“.
17. Jie paklausė Baruchą: „Sakyk, kaip tu surašei visus šituos žodžius iš jo lūpų?“
18. Baruchas atsakė: „Jis skelbė šituos žodžius man savo lūpomis, ir aš užrašiau į ritinį rašalu“.
19. Kunigaikščiai liepė jam: „Tu ir Jeremijas eikite pasislėpti, kad niekas nežinotų, kur jūs esate“.
20. Jie nuėjo pas karalių į rūmų kiemą ir visa pranešė karaliui. Ritinį jie paliko raštininko Elišamos kambaryje.
21. Karalius pasiuntė Jehudį atnešti ritinį. Jis atnešė jį iš raštininko Elišamos kambario ir skaitė jį karaliaus ir visų kunigaikščių, stovinčių šalia karaliaus, akivaizdoje.
22. Tai buvo devintas mėnuo, ir karalius sėdėjo žiemos rūmuose, o priešais jį židinyje degė ugnis.
23. Jehudžiui perskaičius tris ar keturis skyrius, karalius nupjaudavo juos raštininko peiliu, įmesdavo į ugnį židinyje ir sudegindavo, kol visas ritinys buvo sunaikintas židinio ugnyje.
24. Nei karalius, nei jo tarnai, girdėdami tuos žodžius, neišsigando ir nepersiplėšė savo rūbų.
25. Nors Elnatanas, Delajas ir Gemarijas maldavo karalių nedeginti ritinio, bet jis nekreipė dėmesio į juos.