10. Jie nealks ir netrokš, jų neištiks saulė nė karštis; Tas, kuris jų pasigailėjo, ves juos prie tyro vandens šaltinių.
11. Aš pravesiu kelius kalnuose ir vieškelius aukštumose.
12. Štai šitie ateis iš toli, tie – iš šiaurės ir vakarų, o anie – iš Sinimo krašto“.
13. Giedokite, dangūs! Džiūgauk, žeme! Kalnai, linksmai giedokite! Nes Viešpats paguodė savo tautą, pasigailėjo savo prispaustųjų!
14. Bet Sionas sakė: „Viešpats paliko mane, Viešpats užmiršo mane“.
15. „Ar gali moteris užmiršti savo kūdikį, nepasigailėti savo sūnaus? Jei ji ir užmirštų, tačiau Aš neužmiršiu tavęs.
16. Aš įrašiau tave į savo rankos delną, tavo sienos visada yra mano akyse.
17. Tavo sūnūs atskuba, o tavo ardytojai ir naikintojai pasitraukia.
18. Pakelk akis ir apsidairyk aplinkui: jie visi renkasi prie tavęs. Kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – tu juos priimsi kaip papuošalus ir jais pasidabinsi lyg sužadėtinė.