1. Tomis dienomis Ezekijas mirtinai susirgo. Pas jį atėjo pranašas Izaijas, Amoco sūnus, ir jam tarė: „Taip sako Viešpats: ‘Sutvarkyk savo namus, nes tu nebepasveiksi, bet mirsi’“.
2. Ezekijas nusigręžė į sieną ir meldėsi:
3. „Viešpatie, meldžiu Tave, atsimink, kad aš teisingai ir tobula širdimi vaikščiojau prieš Tave ir dariau gera Tavo akyse“. Ir Ezekijas graudžiai verkė.
4. Viešpaties žodis buvo suteiktas Izaijui:
5. „Eik ir sakyk Ezekijui: ‘Taip sako Viešpats, tavo tėvo Dovydo Dievas: ‘Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Aš pridėsiu tau dar penkiolika metų
6. ir išgelbėsiu tave ir šitą miestą iš Asirijos karaliaus rankų.
7. Tau bus šis Viešpaties ženklas, kad Viešpats įvykdys, ką pažadėjo.
8. Aš pastumsiu Ahazo saulės laikrodžio šešėlį atgal dešimčia laipsnių’“. Saulė sugrįžo dešimčia laipsnių atgal, kuriuos buvo nuėjusi.
9. Ezekijas, Judo karalius, pagijęs iš savo ligos, parašė:
10. „Aš maniau, jog, įpusėjus mano amžiui, turėsiu eiti į mirusiųjų buveinę. Aš pasigendu savo likusių metų.
11. Aš tariau: ‘Nebematysiu Viešpaties gyvųjų žemėje, nebepamatysiu daugiau pasaulio gyventojų’.
12. Mano metai praėjo ir pašalinti nuo manęs kaip piemenų palapinė; mano gyvenimas kaip audėjo rietimas suriestas ir iš staklių išimtas. Dieną ir naktį Tu vedi mane į pabaigą.
13. Aš laukiau iki ryto. Jis kaip liūtas sutrupino visus mano kaulus pirmiau, negu diena pasibaigė ir atėjo naktis.
14. Aš čirškiu kaip kregždė, burkuoju kaip balandis. Mano akys nusilpo, bežiūrėdamos aukštyn. Viešpatie, aš prislėgtas, padėk man.