7. Jis atsakys: „Aš nesu gydytojas, mano namuose nėra nei duonos, nei drabužių. Nedarykite manęs tautos vadu“.
8. Jeruzalė ir Judas kris, nes jų žodžiai ir darbai priešingi Viešpačiui; jie erzina Jo šlovės akis.
9. Jų veido išraiška liudija prieš juos. Jie nesislėpdami nuodėmiauja kaip Sodomos gyventojai. Vargas jiems! Jie patys sau užtraukia nelaimę.
10. Sakykite teisiesiems, kad jiems bus gerai, nes jie naudosis savo darbų vaisiais.
11. Vargas nedorėliui! Jam bus atlyginta pagal jo darbus.
12. Mano tauta! Vaikai juos spaudžia, moterys jiems viešpatauja. O mano tauta! Tavo vedliai tave suvedžioja ir veda klaidingu taku.
13. Viešpats keliasi daryti teismo ir teisti tautas.
14. Viešpats teis vyresniuosius ir savo tautos kunigaikščius. „Jūs jau prarijote vynuogyną. Beturčių nuosavybė yra jūsų namuose.
15. Ką galvojate, skriausdami mano tautą ir daužydami beturčiams per veidus?“ – klausia Viešpats, kareivijų Dievas.
16. Viešpats sako: „Kadangi Siono dukterys išdidžiai vaikščioja, ištiesusios kaklus, mėto geidulingus žvilgsnius, eidamos mažais žingsneliais, skambina kojų žiedais,
17. Viešpats apdengs Siono dukterų galvas šašais ir apnuogins jas“.
18. Tą dieną Viešpats nuplėš jų papuošalus: kojų grandinėles, kaktos juosteles ir mėnuliukus;
19. grandinėles, apyrankes ir šydus;
20. vainikėlius, kojų papuošalus, puošnias juostas, kvepalų dėžutes ir auskarus;
21. pirštų ir nosies žiedus,
22. išeiginius rūbus ir apsiaustus; skareles ir pinigines,
23. veidrodėlius, plono lino drabužius, galvos kaspinus ir skraistes.