11. Vargas nedorėliui! Jam bus atlyginta pagal jo darbus.
12. Mano tauta! Vaikai juos spaudžia, moterys jiems viešpatauja. O mano tauta! Tavo vedliai tave suvedžioja ir veda klaidingu taku.
13. Viešpats keliasi daryti teismo ir teisti tautas.
14. Viešpats teis vyresniuosius ir savo tautos kunigaikščius. „Jūs jau prarijote vynuogyną. Beturčių nuosavybė yra jūsų namuose.
15. Ką galvojate, skriausdami mano tautą ir daužydami beturčiams per veidus?“ – klausia Viešpats, kareivijų Dievas.
16. Viešpats sako: „Kadangi Siono dukterys išdidžiai vaikščioja, ištiesusios kaklus, mėto geidulingus žvilgsnius, eidamos mažais žingsneliais, skambina kojų žiedais,
17. Viešpats apdengs Siono dukterų galvas šašais ir apnuogins jas“.
18. Tą dieną Viešpats nuplėš jų papuošalus: kojų grandinėles, kaktos juosteles ir mėnuliukus;
19. grandinėles, apyrankes ir šydus;
20. vainikėlius, kojų papuošalus, puošnias juostas, kvepalų dėžutes ir auskarus;
21. pirštų ir nosies žiedus,
22. išeiginius rūbus ir apsiaustus; skareles ir pinigines,
23. veidrodėlius, plono lino drabužius, galvos kaspinus ir skraistes.
24. Vietoje kvepalų bus smarvė, vietoje juostos – virvė; vietoje gražios šukuosenos – plikė, vietoje apsiausto – ašutinė; vietoje grožio – įdeginta žymė.