13. Viešpats tarė: „Kadangi ši tauta artinasi prie manęs savo burna ir pagerbia mane savo lūpomis, bet jų širdis yra toli nuo manęs ir jie mokosi bijoti manęs, klausydami žmonių priesakų,
14. tai Aš nustebinsiu šią tautą savo nuostabiu darbu. Jų išminčių išmintis pranyks, gudriųjų sumanumas pražus“.
15. Vargas tiems, kurie savo planus slepia nuo Viešpaties ir darbus daro tamsoje, galvodami: „Kas mus mato ir kas mus žino?“
16. Jūs iškreipiate dalykus! Argi puodžius gali būti laikomas lygiu moliui? Ar kūrinys sako apie savo kūrėją: „Jis nesukūrė manęs“? Ar daiktas kalba apie tą, kuris jį padarė: „Jis nieko nesupranta“?
17. Netrukus ir Libanas taps ariama dirva, o dirva – mišku.
18. Tą dieną kurtieji išgirs knygos žodžius ir aklųjų akys praregės.
19. Romieji dar labiau džiaugsis Viešpačiu ir beturčiai – Izraelio Šventuoju.
20. Prispaudėjai dings ir pasityčiotojai žus; bus sunaikinti, kurie elgiasi neteisingai,
21. kurie apšmeižia žmogų, kurie vartuose kaltintojui spendžia spąstus ir teisųjį laiko nieku.
22. Todėl Viešpats, kuris išgelbėjo Abraomą, taip sako Jokūbo namams: „Jokūbas nebebus pažemintas, jo veidas nebeišblykš.
23. Jis matys savo vaikus, mano rankų darbą, tarp savųjų; jie pripažins šventu mano vardą ir Jokūbo Šventąjį ir bijos Izraelio Dievo.
24. Kurie klydo dvasioje, susipras, kurie buvo nepatenkinti, priims pamokymą“.