1. Vargas Arieliui, miestui, kuriame gyveno Dovydas. Kasmet švęskite šventes, pjaukite aukas.
2. Aš užleisiu priespaudą Arieliui. Jame bus verksmas ir vaitojimas; jis bus tikras Arielis.
3. Apgulsiu tave, apkasiu grioviais, apstatysiu apsiausties bokštais.
4. Tu būsi labai pažemintas ir iš dulkių prislopintu balsu kalbėsi. Tavo balsas bus girdimas kaip mirusiųjų dvasių iššaukėjo balsas, kaip šnabždesys iš po žemių.
5. Tavo priešų bus daugybė kaip dulkių ir tavo prispaudėjų gausu – kaip vėjo nešamų pelų. Tai įvyks visai nelauktai ir ūmai.
6. Kareivijų Viešpats aplankys tave griausmu, žemės drebėjimu, audros viesulu ir ryjančia ugnies liepsna.
7. Kaip sapnas, kaip nakties regėjimas bus gausybė tautų, kariaujančių prieš Arielį, jį apgulusių grioviais ir bokštais.
8. Alkanas sapnuoja, kad jis valgo, bet pabudęs tebėra alkanas; arba ištroškęs sapnuoja, kad geria, o pabudęs tebėra ištroškęs. Taip bus tautoms, kurios kariaus prieš Siono kalną.
9. Nusistebėkite, pasibaisėkite ir šaukite! Jie girti, bet ne nuo vyno; svyruoja, bet ne nuo stipraus gėrimo.
10. Viešpats siuntė jums kieto miego dvasią, užmerkė jūsų akis – pranašus, uždengė jūsų galvas – regėtojus.
11. Visi regėjimai bus jums kaip užantspauduota knyga. Jei kas paduotų ją mokančiam skaityti ir sakytų: „Paskaityk!“, tas atsakytų: „Negaliu, nes ji užantspauduota“.