1. Mozė ir Aaronas atėję tarė faraonui: „Taip sako Viešpats Izraelio Dievas: ‘Išleisk mano tautą, kad jie aukotų man dykumoje’“.
2. Faraonas atsakė: „Kas yra jūsų Viešpats, kad klausyčiau Jo balso ir išleisčiau Izraelį? Aš nepažįstu Viešpaties ir neišleisiu Izraelio“.
3. Jie sakė: „Hebrajų Dievas mus pašaukė. Prašome, leisk mums keliauti tris dienas į dykumą ir ten aukoti Viešpačiui, mūsų Dievui, kad Jis nebaustų mūsų maru ar kardu“.
4. Egipto karalius jiems atsakė: „Moze ir Aaronai, kodėl atitraukiate žmones nuo jų darbų? Eikite savo darbų dirbti!
5. Matote, kiek daug žmonių yra krašte, o jūs atitraukiate juos nuo darbų“.
6. Tą pačią dieną faraonas įsakė darbų prievaizdams ir vadovams:
7. „Nebeduokite, kaip iki šiol, žmonėms šiaudų plytoms gaminti: jie patys tegul eina ir prisirenka šiaudų.
8. Tačiau reikalaukite iš jų tokio pat plytų skaičiaus, kokį jie lig šiol pagamindavo, jo nesumažinkite, nes jie dykinėja ir todėl šaukia: ‘Išleisk mus aukoti savo Dievui!’
9. Duokite jiems daugiau darbo; tegul dirba ir nepaiso tuščių kalbų“.
10. Darbų prievaizdai ir vadovai išėję kalbėjo: „Taip sako faraonas: ‘Aš nebeduosiu jums šiaudų.
11. Eikite ir rinkite, kur rasite! Tačiau turėsite padaryti tiek, kiek ir anksčiau’“.
12. Žmonės išsisklaidė po visą Egipto šalį rinkti ražienų vietoje šiaudų.
13. Prievaizdai spaudė juos, sakydami: „Atlikite dienai skirtą darbą, kaip anksčiau, kai gaudavote šiaudų“.
14. Ir izraelitus, kuriuos faraono prievaizdai buvo paskyrę darbų prižiūrėtojais, mušė, sakydami: „Kodėl vakar ir šiandien nepagaminote nustatyto plytų kiekio kaip anksčiau?“