2. Moteris pastojo ir pagimdė sūnų. Kai ji pamatė, koks jis buvo gražus, slėpė jį tris mėnesius.
3. Negalėdama ilgiau jo slėpti, ji paėmė iš papiruso nendrių nupintą krepšį, ištepė jį derva ir sakais, įdėjo į jį kūdikį ir nunešusi padėjo nendryne prie upės kranto.
4. Jo sesuo atsistojo kiek toliau, norėdama pamatyti, kas atsitiks.
5. Faraono duktė atėjo prie upės praustis. Jos tarnaitės vaikščiojo upės pakraščiu. Ji pamatė nendryne pintinę ir pasiuntė tarnaitę ją atnešti.
6. Atidarius ją, rado verkiantį berniuką. Jai pagailo jo ir ji tarė: „Šitas yra vienas iš hebrajų kūdikių!“
7. Jo sesuo tarė faraono dukteriai: „Ar norėtum, kad surasčiau hebrajų moterį, kuri maitintų kūdikį?“
8. Faraono duktė jai atsakė: „Eik“. Mergaitė nuėjus pakvietė kūdikio motiną.
9. Tada Faraono duktė tarė jai: „Imk šitą kūdikį ir maitink jį! Aš mokėsiu tau už tai“. Moteris paėmė kūdikį ir maitino jį.
10. Berniukui paaugus, ji nunešė jį faraono dukteriai. Ji įsūnijo berniuką ir pavadino Moze, sakydama: „Aš jį ištraukiau iš vandens!“
11. Kartą Mozė, jau užaugęs, išėjo pas savo brolius ir pamatė jų naštas. Ir jis pamatė egiptietį bemušantį hebrają, vieną iš jo brolių.
12. Apsidairęs ir nieko nematydamas, jis užmušė tą egiptietį ir užkasė jį smėlyje.
13. Išėjęs kitą dieną, pamatė besivaidijančius du hebrajus ir klausė kaltininko: „Kodėl muši savo artimą?“
14. Tas atsakė: „Kas tave paskyrė mūsų kunigaikščiu ir teisėju? Bene nori ir mane užmušti, kaip užmušei egiptietį?“ Mozė nusigando ir sakė: „Iš tiesų tai tapo žinoma!“