23. Jis sakė jiems: „Taip Viešpats liepė: ‘Rytoj yra sabatas, šventa poilsio diena, skirta Viešpačiui. Ką norite kepti, iškepkite, ir ką norite virti, išvirkite, o kas lieka, atidėkite į šalį ir palaikykite rytojui’“.
24. Jie pasidėjo rytojui, kaip Mozė buvo įsakęs. Ir tai nesugedo ir neatsirado kirmėlių.
25. Po to Mozė tarė: „Valgykite tai! Nes šiandien yra Viešpaties sabatas, nieko laukuose nerasite.
26. Šešias dienas rinksite, o septintoji diena yra sabatas; joje nieko nerasite“.
27. Vis dėlto septintąją dieną kai kurie išėjo rinkti, bet nieko nerado.
28. Viešpats tarė Mozei: „Ar ilgai nesilaikysite mano įstatymų ir įsakymų?
29. Viešpats jums įsakė švęsti sabatą. Todėl šeštąją dieną Jis duoda jums duonos dviem dienom. Kiekvienas pasilikite savo vietoje. Nė vienas neišeikite iš savo namų septintąją dieną“.
30. Taip tauta ilsėjosi septintąją dieną.
31. Dievo duotą maistą izraelitai praminė mana. Ji buvo tarsi balti kalendros grūdeliai, o jos skonis kaip papločio su medumi.