12. „Aš girdėjau Izraelio vaikų murmėjimą. Sakyk jiems: ‘Vakare jūs gausite mėsos, o rytą pasisotinsite duona. Ir jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats, jūsų Dievas’“.
13. Vakare atskrido putpelės ir apdengė stovyklą, o rytą aplink stovyklą buvo rasa.
14. Rasai pranykus, dykumoje pasirodė kažkas, tarsi šerkšnas ant žemės.
15. Tai pamatę, izraelitai klausė vienas kito: „Kas čia?“ Nė vienas nežinojo, kas tai yra. Tada Mozė jiems tarė: „Tai duona, kurią Viešpats jums davė maistui.
16. Štai ką Viešpats įsakė: ‘Kiekvienas teprisirenka tiek, kiek jis suvalgo; teparsineša po omerą kiekvienam žmogui, atsižvelgdamas į asmenų skaičių savo palapinėje’“.
17. Izraelitai darė, kaip buvo įsakyta, ir prisirinko vieni daugiau, kiti mažiau.
18. Ir kai jie seikėjo omeru, kas buvo prisirinkęs daug, neturėjo pertekliaus, o kas mažai, tam nestigo. Kiekvienas turėjo tiek, kiek galėjo suvalgyti.
19. Mozė jiems sakė: „Nė vienas tenepalieka nieko rytojui“.
20. Bet jie nepaklausė Mozės. Kai kurie paliko dalį maisto kitai dienai, tačiau atsirado kirmėlių ir jis pradėjo dvokti. Mozė užsirūstino ant jų.
21. Kiekvienas kas rytą rinkdavosi, kiek jis galėjo suvalgyti. O saulei kaitinant, tie grūdeliai laukuose sutirpdavo.
22. Šeštą dieną jie prisirinko dvigubai tiek: po du omerus kiekvienam. Izraelio vyresnieji apie tai pranešė Mozei.
23. Jis sakė jiems: „Taip Viešpats liepė: ‘Rytoj yra sabatas, šventa poilsio diena, skirta Viešpačiui. Ką norite kepti, iškepkite, ir ką norite virti, išvirkite, o kas lieka, atidėkite į šalį ir palaikykite rytojui’“.
24. Jie pasidėjo rytojui, kaip Mozė buvo įsakęs. Ir tai nesugedo ir neatsirado kirmėlių.
25. Po to Mozė tarė: „Valgykite tai! Nes šiandien yra Viešpaties sabatas, nieko laukuose nerasite.
26. Šešias dienas rinksite, o septintoji diena yra sabatas; joje nieko nerasite“.
27. Vis dėlto septintąją dieną kai kurie išėjo rinkti, bet nieko nerado.
28. Viešpats tarė Mozei: „Ar ilgai nesilaikysite mano įstatymų ir įsakymų?