8. Tau papūtus, sujudo vandenys, sustojo kaip siena ir gelmės sustingo jūros širdyje.
9. Priešas tarė: ‘Vysiuos, sugausiu, pasidalinsiu grobį, pasitenkins mano aistra! Ištrauksiu kardą – juos sunaikins mano ranka!’
10. Tu papūtei savo vėju, ir jūra uždengė juos, kaip švinas jie nuskendo galinguose vandenyse!
11. Viešpatie, kas yra Tau lygus tarp dievų? Kas yra toks šlovingas šventumu, didingas gyriumi ir savo stebuklais?
12. Tu ištiesei savo dešinę – juos prarijo žemė.
13. Tu, būdamas gailestingas, vedei tautą, kurią atpirkai. Savo galia vedei ją į savo šventąją buveinę.