1. Pranašo Habakuko malda:
2. „Viešpatie, girdėjau tavo kalbą ir nusigandau. Atnaujink ir apreikšk savo darbą metuose, savo rūstybėje prisimink gailestingumą.
3. Dievas atėjo iš Temano, Šventasis – nuo Parano kalno. Jo šlovė uždengė dangų ir žemė buvo pilna Jo gyriaus.
4. Spinduliuojančioje šviesoje Jis pasirodė. Iš Jo rankų tvieskė šviesos spinduliai – Jo galybė.
5. Pirma Jo ėjo maras, degančios anglys po Jo kojomis.
6. Jis sustojo ir išmatavo žemę. Jis pažvelgė – išsigando tautos, susvyravo amžinieji kalnai, nusilenkė kalvos. Jo keliai amžini.
7. Aš mačiau Kušano palapines nelaimėje, Midjano krašto palapinių uždangos siūbavo.
8. Viešpatie, ar upės sukėlė Tavo kerštą, ar jūra sužadino įtūžį, ar srovės uždegė Tavo rūstybę, kad Tu važiavai žirgais ir išgelbėjimo vežimais?
9. Tavo lankas buvo apnuogintas, kaip buvai prisiekęs tautoms. Tu išraižei žemę upėmis.