1. Dvyliktaisiais metais, dvylikto mėnesio pirmą dieną, Viešpats kalbėjo:
2. „Žmogaus sūnau, apraudok faraoną, Egipto karalių, ir sakyk jam: ‘Tu esi kaip liūtas tarp tautų, kaip jūrų pabaisa. Tu siauti upėse, drumsti vandenį kojomis, keli bangas.
3. Taip sako Viešpats Dievas: ‘Aš užmesiu savo tinklą ant tavęs kartu su daugybe tautų, ir jie ištrauks tave.
4. Aš numesiu tave ant žemės atvirame lauke, ant tavęs tūps padangių paukščiai ir tavimi pasotinsiu visos žemės žvėris.
5. Aš tavo kūną numesiu kalnuose ir tavo lavonų pripildysiu slėnius.
6. Girdysiu žemę tavo tekančiu krauju iki kalnų, ir upės bus pilnos tavęs.
7. Kai tavo gyvybė užges, Aš uždengsiu dangų, žvaigždės nebešvies, saulę pridengsiu debesimis ir mėnulis nebespindės.
8. Dangaus šviesos tau nebešvies ir tavo krašte bus tamsu, – sako Viešpats Dievas. –