12. Viešpats kalbėjo man:
13. „Žmogaus sūnau, jei kuris kraštas nusikalstų ir sulaužytų ištikimybę man, Aš bausiu jį: atimsiu duonos ramstį, siųsiu badą kraštui ir išnaikinsiu žmones bei gyvulius.
14. Jei Nojus, Danielius ir Jobas būtų tarp jų, tai jie savo teisumu išgelbėtų tik savo gyvybes, – sako Viešpats Dievas. –
15. Jei atiduočiau kraštą laukiniams žvėrims ir jie kraštą paverstų dykyne, per kurią neina joks žmogus dėl žvėrių baimės,
16. ir jame būtų tie trys vyrai, kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik patys išsigelbėtų, o kraštas virstų dykyne.
17. Jei Aš atiduočiau kraštą kardui, sakydamas: ‘Karde, eik per kraštą ir išnaikink žmones ir gyvulius’,
18. ir jame būtų tie trys vyrai, kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – jie neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik jie vieni būtų išgelbėti.
19. Arba jei siųsčiau kraštui marą ir išliečiau savo rūstybę, praliedamas kraują ir išnaikindamas žmones bei gyvulius,
20. ir jame būtų Nojus, Danielius ir Jobas, kaip Aš gyvas, – sako Viešpats, – jie savo teisumu neišgelbėtų nei sūnų, nei dukterų, tik savo gyvybes.
21. Tuo labiau, kai Aš, norėdamas Jeruzalėje išnaikinti žmones ir gyvulius, siųsiu savo keturias bausmes: kardą, badą, laukinius žvėris ir marą.
22. Tačiau mieste liks likutis, kuris bus išvestas su savo sūnumis ir dukterimis. Jiems atėjus pas jus, jūs matysite jų kelius bei darbus ir būsite paguosti dėl nelaimės, kurią siunčiau Jeruzalei.
23. Jie paguos jus, kai pamatysite jų kelius ir darbus, ir žinosite, kad visa, ką padariau Jeruzalei, nebuvo be priežasties, – sako Viešpats Dievas“.