14. Kiekvienas cherubas turėjo keturis veidus: pirmasis veidas buvo cherubo, antrasis – žmogaus, trečiasis – liūto, ketvirtasis – erelio.
15. Cherubai pakilo. Tai buvo tos pačios būtybės, kurias mačiau prie Kebaro upės.
16. Kai cherubai judėjo, su jais judėjo ir ratai. Kai cherubai pakeldavo sparnus pakilti nuo žemės, ratai nepasitraukdavo nuo jų.
17. Kai anie sustodavo, stovėdavo ir šie, nes būtybių dvasia buvo juose.
18. Viešpaties šlovė, pakilus nuo šventyklos durų, sustojo ant cherubų.
19. Man matant, cherubai pakėlė sparnus ir pakilo nuo žemės, o ratai pakilo kartu su jais. Jie sustojo prie Viešpaties šventyklos rytinių vartų, ir Izraelio Dievo šlovė stovėjo virš jų.
20. Tai buvo tos pačios būtybės, kurias mačiau prie Kebaro upės po Izraelio Dievu. Aš supratau, kad tai buvo cherubai.
21. Kiekvienas turėjo po keturis veidus bei keturis sparnus. Po sparnais buvo lyg žmogaus rankos.
22. Jų veidų išvaizda buvo visai tokia, kokią mačiau prie Kebaro upės. Jie judėjo tiesiai pirmyn.