18. Aš galvojau savo širdyje apie žmones: „Dievas bando juos ir leidžia jiems suprasti, kad jie patys iš savęs tėra gyvuliai“.
19. Žmonėms atsitinka kaip ir gyvuliams: kaip vieni miršta, taip ir kiti, ir visi vienodai kvėpuoja. Žmogus nėra pranašesnis už gyvulius; viskas yra tuštybė.
20. Visi eina į vieną vietą; visi yra iš dulkių ir vėl pavirs dulkėmis.
21. Kas žino žmogaus dvasią, kuri kyla aukštyn, ir gyvulių kvapą, kuris eina žemyn, į žemę?