1. Dovydo sūnaus, pamokslininko, kuris buvo Jeruzalės karalius, žodžiai.
2. Tuštybių tuštybė, – sako pamokslininkas. – Tuštybių tuštybė, viskas tuštybė.
3. Kokia nauda žmogui iš viso jo triūso, kurį jis turi po saule.
4. Viena karta praeina, kita – ateina, o žemė lieka per amžius.
5. Saulė teka, leidžiasi ir skuba į vietą, iš kur ji užtekėjo.
6. Vėjas pučia į pietus ir pasisuka į šiaurę; pučia šen ir ten, sukasi aplinkui ir vėl grįžta į vietą, iš kur pakilo.
7. Visos upės teka į jūrą, bet jūra vis nepilna. Upės grįžta atgal, iš kur ištekėjo.
8. Akys nepasisotins stebėdamos ir ausys neprisipildys girdėdamos.
9. Kas buvo, tas vėl bus; kas padaryta, tas vėl bus daroma. Nieko naujo nėra po saule.