20. O kai jo širdis pasiaukštino ir dvasia sukietėjo nuo išdidumo, jis buvo nustumtas nuo karališko sosto ir neteko savo šlovės.
21. Iš žmonių jis buvo pašalintas, jo širdis pasidarė kaip žvėries, su laukiniais asilais jis gyveno, valgė žolę kaip jautis, jo kūną vilgė dangaus rasa, kol jis pažino, kad aukščiausiasis Dievas viešpatauja žmonių karalystėje ir paskiria valdovu tą, kurį Jis nori.
22. O tu, jo sūnau Belšacarai, nenusižeminai širdimi, nors visa tai žinojai.
23. Tu pasipūtei prieš dangaus Viešpatį, įsakei atnešti Jo namų indus ir tu bei tavo didžiūnai, tavo žmonos ir sugulovės gėrė iš jų vyną, ir tu gyrei sidabrinius, auksinius, varinius, geležinius, medinius ir akmeninius dievus, kurie negali nei matyti, nei girdėti, nei suprasti. O Dievo, kurio rankoje yra tavo gyvybė ir kurio žinioje yra visi tavo keliai, tu nešlovinai.
24. Todėl Jis siuntė ranką, ir šitas raštas buvo užrašytas.
25. Štai kas parašyta: ‘Mene, mene, tekel, uparsin’.
26. Tokia jų reikšmė: ‘Mene’ – Dievas suskaičiavo tavo karalystės dienas ir jas užbaigė;
27. ‘Tekel’ – esi pasvertas svarstyklėmis ir rastas per lengvas;
28. ‘Peres’ – tavo karalystė padalyta ir atiduota medams ir persams!“
29. Belšacaras įsakė apvilkti Danielių purpuru, užkabinti auksinę grandinę ir paskelbė, kad jis bus trečias valdovas karalystėje.