11. nuo to laiko, kai įsakiau teisėjams valdyti mano tautą Izraelį; Aš suteiksiu tau ramybę nuo visų tavo priešų. Be to, Viešpats sako tau, kad Jis įkurs tau namus.
12. Kai pasibaigs tavo dienos ir tu užmigsi prie savo tėvų, Aš pakelsiu tavo palikuonį po tavęs, išėjusį iš tavo strėnų, ir įtvirtinsiu jo karalystę.
13. Jis pastatys namus mano vardui, o Aš įtvirtinsiu jo karalystės sostą amžiams.
14. Aš būsiu jam tėvas, o jis bus man sūnus. Jei jis nusikals, bausiu jį žmonių rykštėmis ir žmonių vaikų smūgiais.
15. Bet savo gailestingumo Aš neatimsiu nuo jo, kaip atėmiau nuo Sauliaus, kurį pašalinau prieš tave.
16. Tavo namai ir tavo karalystė bus įtvirtinti tau amžiams; tavo sostas bus amžinas’“.
17. Visus šiuos žodžius ir regėjimą Natanas persakė Dovydui.
18. Tada karalius Dovydas įėjo ir atsisėdo Viešpaties akivaizdoje, ir tarė: „Kas aš, Viešpatie Dieve, ir kas mano namai, kad mane iki čia atvedei?