20. Arauna, pamatęs karalių ir jo tarnus ateinančius pas jį, išėjo ir nusilenkė veidu iki žemės.
21. Arauna paklausė: „Kodėl mano valdovas karalius atėjo pas savo tarną?“ Dovydas atsakė: „Atėjau pirkti tavo klojimą, kad galėčiau Viešpačiui aukurą pastatyti ir maras liautųsi tautoje“.
22. Tuomet Arauna atsakė Dovydui: „Mano valdove karaliau, imk ir aukok, ko tau reikia. Štai jaučiai deginamajai aukai, kūlimo įrankiai ir galvijų pakinktai kurui.
23. Visa tai, karaliau, aš dovanoju. Viešpats, tavo Dievas, tebūna tau malonus“.
24. Karalius atsakė: „Ne! Aš tikrai pirksiu tai iš tavęs už deramą kainą. Aš nenoriu Viešpačiui, savo Dievui, aukoti deginamųjų aukų, kurios man nieko nekainuoja“. Dovydas nupirko galvijus ir klojimą už penkiasdešimt šekelių sidabro,
25. pastatė ten aukurą Viešpačiui ir aukojo deginamąsias bei padėkos aukas. Viešpats išklausė jo maldų, ir maras liovėsi Izraelyje.