41. Tu palenkei prieš mane priešus, kad galėčiau sunaikinti tuos, kurie manęs nekenčia.
42. Jie ieškojo pagalbos, tačiau jos nebuvo, kreipėsi į Viešpatį, bet Jis neatsiliepė.
43. Aš sutrypiau juos į žemės dulkes, kaip gatvių purvą sumyniau juos.
44. Tu išgelbėjai mane tautos kovose, man skyrei valdyti pagonis. Tautos, kurių nepažinau, tarnaus man.
45. Svetimšaliai pasiduos man; kai tik išgirs apie mane, jie paklus man.
46. Svetimšaliai išblykš, drebėdami išeis iš savo pilių.
47. Viešpats yra gyvas! Palaiminta tebūna mano uola, išaukštintas tebūna Dievas – mano išgelbėjimo uola.
48. Dievas atkeršija už mane ir pajungia man tautas,
49. Jis išgelbsti mane iš mano priešų. Tu iškėlei mane aukščiau tų, kurie sukyla prieš mane, ir išlaisvinai iš žiauraus žmogaus.
50. Todėl dėkosiu Tau, Viešpatie, tarp pagonių ir giedosiu gyrių Tavo vardui.
51. Jis išgelbėjimo bokštas karaliui; Jis parodo gailestingumą savo pateptajam Dovydui ir jo palikuonims per amžius“.