13. Kai jis buvo patrauktas nuo vieškelio, visi žmonės kartu su Joabu vijosi Bichrio sūnų Šebą.
14. Šeba perėjo visą Izraelį iki Abel Bet Maakos, ir visi beritai susirinkę sekė jį.
15. Joabas su savo žmonėmis atėjo ir apgulė Abel Bet Maaką, supylė pylimą aplink ir ruošėsi griauti miesto sienas.
16. Viena išmintinga moteris iš miesto šaukė: „Klausykite! Klausykite! Pasakykite Joabui, kad jis prieitų ir aš galėčiau jam kai ką pasakyti“.
17. Jam atėjus, moteris klausė: „Ar tu Joabas?“ Jis atsakė: „Taip“. Ji sakė: „Paklausyk savo tarnaitės žodžių“. Jis tarė: „Klausau“.
18. Ji kalbėjo: „Seniau sakydavo: ‘Tepasiklausia Abelyje’. Ir taip išspręsdavo bylą.
19. Mes esame taikingi ir ištikimi Izraeliui. Tu sieki sunaikinti miestą, kuris yra motina Izraeliui. Kodėl nori praryti Viešpaties paveldėjimą?“
20. Joabas atsakė: „Tebūna tai toli nuo manęs, kad aš praryčiau ar sugriaučiau.
21. Čia ne toks reikalas! Vienas vyras iš Efraimo kalnų, vardu Šeba, Bichrio sūnus, pakėlė ranką prieš karalių Dovydą. Atiduokite jį, ir aš atsitrauksiu nuo miesto“. Moteris atsakė Joabui: „Jo galvą tau numes per sieną“.
22. Ta moteris ėjo pas žmones ir kalbėjo jiems išmintingai. Jie nukirto Bichrio sūnui Šebai galvą ir ją numetė Joabui. Tuomet Joabas trimitavo, jie atsitraukė nuo miesto, ir kiekvienas nuėjo į savo palapines. O Joabas sugrįžo į Jeruzalę pas karalių.
23. Joabas buvo visos Izraelio kariuomenės vadas, Jehojados sūnus Benajas buvo keretų bei peletų viršininkas,
24. Adoramas buvo mokesčių rinkėjas, Ahiludo sūnus Juozapatas buvo metraštininkas,
25. Ševa buvo raštininkas, Cadokas bei Abjataras – kunigai,
26. o Ira, jayritas, buvo vyriausiasis Dovydo valdytojas.