11. Dovydas kalbėjo Abišajui ir visiems tarnams: „Štai mano paties sūnus ieško mano gyvybės. Tuo labiau šis benjaminas. Palikite jį ramybėje, tegul jis keikia, nes jam taip liepė Viešpats.
12. Gal Viešpats pažvelgs į mano sielvartą ir man atmokės geru už jo šiandieninius keiksmus“.
13. Dovydas ėjo keliu su savo vyrais, o Šimis – kalno šlaitu šalia jo keikdamas, mėtydamas akmenimis ir barstydamas dulkes.
14. Pagaliau karalius ir visi jo žmonės pavargo ir ten ilsėjosi.
15. Abšalomas su visais žmonėmis atėjo į Jeruzalę; Achitofelis buvo su juo.
16. Arkietis Hušajas, Dovydo draugas, atėjęs pas Abšalomą, tarė: „Tegyvuoja karalius! Tegyvuoja karalius!“
17. Abšalomas paklausė jo: „Ar toks tavo dėkingumas draugui? Kodėl nėjai su savo draugu?“
18. Hušajas atsakė Abšalomui: „Aš priklausau tam, kurį išrinko Viešpats, Izraelio vyrai ir šitie žmonės.