19. Ta Pascha buvo švęsta aštuonioliktaisiais Jozijo karaliavimo metais.
20. Jozijui atstačius šventyklą, Egipto karalius Nekojas išėjo prieš Karchemišą prie Eufrato. Jozijas išėjo priešais jį.
21. Nekojas siuntė pas jį pasiuntinių, sakydamas: „Kas man ir tau, Judo karaliau? Ne prieš tave einu šiandien, bet prieš tą, su kuriuo kariauju. Dievas įsakė man skubėti. Nesipriešink Dievui, kuris yra su manimi, kad Jis tavęs nepražudytų“.
22. Tačiau Jozijas nekreipė dėmesio į jo kalbą ir pasiruošė kovai. Jis nepaklausė Nekojo žodžių, nors jie buvo iš Dievo lūpų, ir atėjo kariauti į Megido lygumą.
23. Šauliai pataikė į karalių Joziją, ir jis įsakė savo tarnams: „Išvežkite mane iš kovos lauko, nes aš esu sunkiai sužeistas“.
24. Jo tarnai, perkėlę jį iš kovos vežimo į kitą, nugabeno į Jeruzalę, kur jis mirė. Jį palaidojo jo tėvų kapuose. Visas Judas ir Jeruzalė apraudojo Joziją.
25. Ir Jeremijas apraudojo Joziją, ir visi giedotojai ir giedotojos mini Joziją savo raudose iki šios dienos, ir tai tapo nuostatu Izraeliui. Jos yra surašytos raudų knygoje.
26. Kiti Jozijo darbai ir jo geradarystės vykdant Viešpaties įstatymus
27. nuo pradžios iki galo surašyti Izraelio ir Judo karalių knygoje.