7. Izraelio karalius atsakė Juozapatui: „Yra vienas, per kurį būtų galima paklausti Viešpaties, bet aš jo nekenčiu, nes jis niekuomet nepranašauja apie mane gerai, visuomet tik blogai; tai Imlos sūnus Michėjas“. Juozapatas atsakė: „Nekalbėk taip, karaliau“.
8. Izraelio karalius pasišaukė vieną valdininką ir įsakė jam skubiai atvesti Imlos sūnų Michėją.
9. Izraelio karalius Ahabas ir Judo karalius Juozapatas, apsivilkę karališkais drabužiais, sėdėjo savo sostuose aikštėje prie Samarijos vartų, ir visi pranašai pranašavo priešais juos.
10. Kenaanos sūnus Zedekijas pasidarė geležinius ragus ir sakė: „Taip sako Viešpats: ‘Jais badysi sirus, kol juos pribaigsi’“.
11. Ir visi pranašai taip pranašavo: „Eik į Ramot Gileadą ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas“.
12. Pasiuntinys, nuėjęs pakviesti Michėjo, jam sakė: „Štai pranašų žodžiai vienbalsiai skelbia gerą žinią karaliui. Tebūna ir tavo žodis panašus į jų; kalbėk tai, kas gera“.
13. Michėjas atsakė: „Kaip gyvas Viešpats, ką mano Dievas man sakys, tą kalbėsiu“.
14. Jam atėjus pas karalių, šis paklausė: „Michėjau, ar mums eiti kariauti į Ramot Gileadą, ar ne?“ Jis atsakė: „Eikite ir laimėkite! Jie bus atiduoti į jūsų rankas“.
15. Karalius jam atsakė: „Kiek kartų reikės tave saikdinti, kad man nieko kito nekalbėtum, tik tiesą Viešpaties vardu“.
16. Tada Michėjas atsakė: „Mačiau visą Izraelį, išsklaidytą kalnuose kaip avis be piemens. O Viešpats tarė: ‘Šitie neturi valdovo, tegul kiekvienas grįžta ramybėje į savo namus’“.