10. Jaunieji, užaugę kartu su juo, jam kalbėjo: „Šitiems žmonėms, kurie tau sakė: ‘Tavo tėvas padarė mūsų jungą sunkų, o tu mums jį palengvink’, atsakyk taip: ‘Mano mažasis pirštas storesnis už mano tėvo strėnas.
11. Mano tėvas jums uždėjo sunkų jungą, bet aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš plaksiu jus dygliuotais rimbais’“.
12. Kai Jeroboamas ir visa tauta trečią dieną atėjo pas Roboamą, kaip karalius buvo sakęs: „Sugrįžkite pas mane trečią dieną“,
13. karalius, atmetęs senesniųjų patarimą, kalbėjo tautai griežtai,
14. kaip jaunesnieji jam buvo patarę: „Mano tėvas uždėjo jums sunkų jungą, o aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš plaksiu jus dygliuotais rimbais“.
15. Karalius nepaklausė tautos, nes tai buvo nuo Dievo, kad Viešpats ištesėtų savo žodį, kurį Jis kalbėjo per Ahiją iš Šilojo Nebato sūnui Jeroboamui.
16. Izraelitai, pamatę, kad karalius nenori jų išklausyti, atsakė jam: „Mes neturime dalies Dovyde nė paveldėjimo Jesės sūnuje. Visi Izraelio vyrai, į savo palapines! Dovydai, rūpinkis savo namais“. Visi izraelitai nuėjo į savo palapines.
17. Izraelitams, gyvenantiems Judo miestuose, karaliavo Roboamas.
18. Karalius Roboamas pasiuntė Adoramą, mokesčių rinkėją, pas izraelitus, bet jie užmušė jį akmenimis. Karalius Roboamas skubiai įšoko į vežimą ir pabėgo į Jeruzalę.
19. Taip Izraelis atsiskyrė nuo Dovydo namų iki šios dienos.