28. Jo tarnai parvežė jį į Jeruzalę ir palaidojo prie jo tėvų Dovydo mieste.
29. Vienuoliktaisiais Ahabo sūnaus Jehoramo metais Ahazijas pradėjo karaliauti Jude.
30. Jehuvas atvyko į Jezreelį. Jezabelė, tai išgirdusi, išsidažė veidą, pasipuošė galvą ir žiūrėjo pro langą.
31. Jehuvui įeinant pro vartus, ji klausė: „Ar turėjo Zimris ramybę, nužudęs savo valdovą?“
32. Jis pažvelgė aukštyn į langą ir sakė: „Kas už mane? Kas?“ Du ar trys eunuchai pažiūrėjo žemyn.
33. Jis įsakė: „Numeskite ją žemyn!“ Jie numetė ją. Jos kraujas aptaškė sienas ir žirgus, kurie ją sutrypė.
34. Po to jis įėjo į vidų, valgė, gėrė ir įsakė: „Eikite ir pažiūrėkite, kad ta prakeiktoji būtų palaidota, nes ji buvo karaliaus duktė“.
35. Nuėję jos laidoti, jie rado tik kaukolę, kojas ir rankų plaštakas.
36. Jie sugrįžo ir jam pranešė. Jehuvas tarė: „Tai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo per savo tarną tišbietį Eliją: ‘Jezreelyje šunys suės Jezabelės kūną
37. ir jos lavonas gulės kaip mėšlas Jezreelio laukuose. Ir niekas nesakys, kad tai Jezabelė’“.