6. Jis nunešė Izraelio karaliui laišką, kuriame buvo parašyta: „Kartu su šituo laišku siunčiu pas tave savo tarną Naamaną, kad jį pagydytum nuo raupsų“.
7. Izraelio karalius, perskaitęs laišką, perplėšė savo drabužius ir tarė: „Argi aš Dievas, kad gyvybė ir mirtis būtų mano rankose? Jis siunčia pas mane, kad pagydyčiau vyrą nuo raupsų! Pagalvokite ir matykite, kaip jis ieško priekabių prie manęs“.
8. Dievo vyras Eliziejus, išgirdęs, kad Izraelio karalius perplėšė savo drabužius, siuntė pas karalių, sakydamas: „Kodėl perplėšei savo drabužius? Tegul jis ateina pas mane ir jis sužinos, kad Izraelyje yra pranašas“.
9. Naamanas atvyko su žirgais bei vežimais ir sustojo prie Eliziejaus namų durų.
10. Eliziejus siuntė pas Naamaną savo tarną, sakydamas: „Eik ir apsiplauk septynis kartus Jordane, tavo kūnas atsinaujins ir bus švarus“.
11. Naamanas supyko ir nuėjo, sakydamas: „Aš galvojau, kad jis išeis, atsistos, šauksis Viešpaties, savo Dievo, vardo, uždės ranką ant raupsuotų vietų ir taip pagydys nuo raupsų.
12. Argi Damasko upių Abanos ir Parparo vanduo ne geresnis už visus Izraelio vandenis? Argi negalėčiau juose apsiplauti ir tapti švarus?“ Jis apsigręžė ir nuėjo labai supykęs.