10. Antraisiais Darijaus metais, devinto mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną, Viešpats kalbėjo pranašui Agėjui:
11. „Pasiklausk kunigų apie įstatymą, sakydamas:
12. ‘Jei kas neša pašvęstą mėsą savo drabužio skverne ir skvernu paliečia duoną, viralą, vyną, aliejų ar bet kokį valgį, ar tas maistas tampa šventu?’“ Kunigai atsakė: „Ne“.
13. Agėjas vėl klausė: „Jei kas susitepęs lavonu, paliečia ką nors iš tų dalykų, ar tai tampa sutepta?“ Kunigai atsakė: „Taip“.
14. Tada Agėjas tarė: „Tokia yra ši tauta ir šie žmonės mano akivaizdoje, – sako Viešpats. – Ir tokie yra jų visi darbai, ir tai, ką jie aukoja, yra sutepta.
15. Dabar stebėkite, kas vyko iki šios dienos, kai dar nebuvo padėtas akmuo Viešpaties šventykloje.
16. Jūs ateidavote prie dvidešimties saikų javų krūvos, o atrasdavote tik dešimt. Priėję prie spaustuvo pasisemti penkiasdešimt saikų, terasdavote dvidešimt.
17. Aš naikinau jūsų darbą sausra, pelėsiais ir kruša, bet jūs negrįžote pas mane, – sako Viešpats. –
18. Dabar stebėkite nuo šios dienos, nuo devinto mėnesio dvidešimt ketvirtos dienos, kai buvo padėtas Viešpaties šventyklos pamatas.
19. Ar dar yra sėklos aruode? Vynmedis, figmedis, granatmedis ir alyvmedis dar neneša vaisiaus. Nuo šios dienos Aš jus laiminsiu!“
20. Viešpats vėl kalbėjo Agėjui dvidešimt ketvirtą mėnesio dieną:
21. „Sakyk Zerubabeliui, Judo valdytojui: ‘Aš supurtysiu dangų ir žemę,
22. nuversiu karalysčių sostus ir sunaikinsiu pagonių karalysčių galybę. Aš apversiu kovos vežimus ir tuos, kurie juose sėdi, žirgai ir raiteliai kris nuo kardo.