13. Jums tekęs pagundymas tėra tik žmogiškas. Bet Dievas ištikimas. Jis neleis jūsų gundyti daugiau nei jūsų jėgos leidžia, bet kartu su pagundymu duos ir išeitį, kad sugebėtumėte jį atlaikyti.
14. Todėl, mano mylimieji, bėkite nuo stabmeldystės!
15. Kalbu kaip išmintingiems; apsvarstykite patys, ką sakau.
16. Argi laiminimo taurė, kurią laiminame, nėra bendravimas Kristaus kraujyje? Argi duona, kurią laužome, nėra bendravimas Kristaus kūne?
17. Nors mūsų daug, mes visi esame viena duona ir vienas kūnas: juk mes visi dalijamės viena duona.
18. Pažiūrėkite į Izraelį pagal kūną: argi tie, kurie valgo aukas, nėra aukuro bendrininkai?
19. Ką gi sakau? Ar stabas ką nors reiškia? Ar ką nors reiškia auka stabams?
20. Ne, bet pagonys, aukodami aukas, aukoja demonams, o ne Dievui. Ir aš nenoriu, kad jūs būtumėte demonų bendrininkai.
21. Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite sėdėti prie Viešpaties stalo ir prie demonų stalo.
22. Nejaugi kurstysime Viešpaties pavydą? Ar mes už Jį stipresni?
23. Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga. Viskas man leistina, bet ne viskas ugdo!
24. Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam.
25. Valgykite visa, kas parduodama mėsos prekyvietėje, sąžinės labui nieko neklausinėdami.
26. Juk „Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna“.
27. Jeigu jus pasikviečia netikintis žmogus ir jūs norite jį aplankyti, valgykite visa, kas jums padedama, sąžinės labui nieko neklausinėdami.
28. Bet jei kas jums pasakytų: „Tai auka stabams“, tada nevalgykite dėl žmogaus, kuris tai pasakė, ir dėl sąžinės, – juk „Viešpaties yra žemė ir visa, ko ji pilna“.
29. Čia aš kalbu ne apie tavo paties sąžinę, bet apie kito sąžinę. Kodėl gi mano laisvė turėtų būti teisiama kitos sąžinės?
30. Jeigu aš dėkodamas valgau, kodėl man priekaištaujama dėl maisto, už kurį dėkoju?
31. Todėl ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo šlovei.
32. Nepiktinkite nei žydų, nei graikų, nei Dievo bažnyčios,