4. Bet kai pasirodė Dievo, mūsų Gelbėtojo, gerumas ir meilė žmonėms,
5. Jis išgelbėjo mus ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo, Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu.
6. Jis mums dosniai išliejo tos Dvasios per mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų,
7. kad, išteisinti Jo malone, viltimi taptume amžinojo gyvenimo paveldėtojais.
8. Tai patikimas žodis. Ir aš noriu, kad tu nuolatos pabrėžtum šiuos dalykus, kad patikėjusieji Dievu rūpintųsi paremti gerus darbus. Tai gera ir naudinga žmonėms.
9. Venk kvailų ginčų, kilmės sąrašų, nesutarimų ir vaidų dėl įstatymo, – visa tai nenaudinga ir tuščia.
10. Atskalūno, vieną kitą kartą įspėjęs, šalinkis,
11. žinodamas, jog jis iškrypęs ir nuodėmiauja, savo paties nuosprendžiu pasmerktas.
12. Kai nusiųsiu pas tave Artemą ar Tichiką, paskubėk atvykti pas mane į Nikopolį; mat nutariau ten žiemoti.
13. Teisininką Zeną ir Apolą išleisk į kelionę gerai aprūpintus, kad jiems nieko netrūktų.