14. Visi, vedami Dievo Dvasios, yra Dievo vaikai.
15. Jūs gi gavote ne vergystės dvasią, kad vėl bijotumėte, bet gavote įsūnystės Dvasią, kuria šaukiame: „Aba, Tėve!“
16. Pati Dvasia liudija mūsų dvasiai, kad esame Dievo vaikai.
17. O jei esame vaikai, tai ir paveldėtojai. Dievo paveldėtojai ir Kristaus bendrapaveldėtojai, jeigu tik su Juo kenčiame, kad su Juo būtume pašlovinti.
18. Aš manau, jog šio laiko kentėjimai nieko nereiškia, lyginant juos su būsimąja šlove, kuri mumyse bus apreikšta.
19. Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo sūnūs.