11. Nėra išmanančio, nėra kas Dievo ieškotų.
12. Visi paklydo ir tapo netikusiais; nėra kas darytų gera, nėra nė vieno!
13. Jų gerklė – atviras kapas; savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose.
14. Jų burna pilna keiksmų ir kartumo,
15. jų kojos eiklios kraujo pralieti,
16. jų keliuose griuvimas ir vargas.
17. Jie nepažino taikos kelio,
18. ir prieš jų akis nestovi Dievo baimė“.
19. Mes gi žinome, kad, ką besakytų įstatymas, jis kalba tiems, kurie yra įstatymo valdžioje, kad visos burnos užsičiauptų ir visas pasaulis pasirodytų kaltas prieš Dievą,
20. nes įstatymo darbais Jo akivaizdoje nebus išteisintas nė vienas žmogus. Per įstatymą tik pažįstame nuodėmę.
21. Bet dabar, nepriklausomai nuo įstatymo, yra apreikštas Dievo teisumas, kurį paliudijo Įstatymas ir Pranašai, –
22. Dievo teisumas, tikėjimu į Jėzų Kristų duodamas visiems, kurie tiki. Nėra jokio skirtumo,
23. nes visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės,
24. o išteisinami dovanai Jo malone dėl atpirkimo, kuris yra Jėzuje Kristuje.
25. Dievas Jį paskyrė permaldavimo auka, veikiančia per tikėjimą Jo kraujo galia. Jis parodė savo teisumą tuo, kad, būdamas kantrus, nenubaudė už nuodėmes, padarytas anksčiau,