14. gal kaip nors man pavyks sukelti savo tautiečių pavydą ir bent kai kuriuos išgelbėti.
15. Jeigu jų atmetimas reiškia pasauliui sutaikinimą, tai ką gi reikštų jų priėmimas, jei ne gyvenimą iš numirusių?
16. Jei pirmieji vaisiai šventi, tai šventa ir visuma. Jei šaknis šventa, tai ir šakos.
17. Jeigu kai kurios šakos buvo nulaužtos, o tu – laukinis alyvmedis – esi tarp jų įskiepytas ir tapęs šaknies bei alyvmedžio syvų dalininku,
18. tai nesididžiuok prieš anas šakas! O jeigu didžiuojiesi, tai žinok, kad ne tu išlaikai šaknį, bet šaknis tave.
19. Gal pasakysi: „Šakos nulaužtos tam, kad aš būčiau įskiepytas?“
20. Gerai! Jos nulaužtos dėl netikėjimo, o tu stovi tikėjimu. Nesididžiuok, bet bijok!
21. Jei Dievas nepagailėjo prigimtinių šakų, gali nepagailėti ir tavęs.
22. Taigi matai Dievo gerumą ir griežtumą: nupuolusiems – griežtumas, o tau – gerumas, jei pasiliksi Jo gerume, kitaip – ir tu būsi iškirstas!
23. Bet ir anie, jei nepasiliks netikėjime, bus priskiepyti, nes Dievas turi galią ir vėl juos priskiepyti.
24. Tad jeigu buvai iškirstas iš prigimtojo laukinio alyvmedžio ir prieš prigimtį įskiepytas tauriajame alyvmedyje, tai juo labiau jie – tikrosios šakos – bus priskiepyti savajame alyvmedyje.
25. Aš nenoriu, broliai, palikti jus nežinioje dėl šios paslapties, – kad jūs per aukštai apie save nemanytumėte: dalis Izraelio užkietėjo, kol įeis pagonių visuma,
26. o tada bus išgelbėtas visas Izraelis, kaip parašyta: „Iš Siono ateis Gelbėtojas ir nukreips bedievystes nuo Jokūbo.
27. Tokia bus jiems mano sandora, kai nuimsiu jų nuodėmes“.
28. Žiūrint Evangelijos, jie yra Dievo priešai jūsų naudai; bet pagal išrinkimą jie numylėtiniai dėl savųjų tėvų.
29. Juk Dievo dovanos ir pašaukimas – neatšaukiami.
30. Kaip jūs kadaise netikėjote Dievu, o dabar per jų netikėjimą patyrėte gailestingumą,
31. taip ir jie dabar netiki, kad dėl jums suteikto pasigailėjimo ir jie susilauktų gailestingumo.