2. Aš jiems liudiju, kad jie turi uolumo Dievui, tačiau be pažinimo.
3. Nesuprasdami Dievo teisumo ir bandydami įtvirtinti savąjį teisumą, jie nepakluso Dievo teisumui.
4. Nes įstatymo pabaiga – Kristus, išteisinimui kiekvieno, kuris tiki.
5. Mozė rašo apie teisumą iš įstatymo: „Jį vykdydamas žmogus juo gyvens“.
6. Bet teisumas iš tikėjimo kalba taip: „Nesakyk savo širdyje: ‘Kas įžengs į dangų?’ – tai yra Kristaus atsivesti;
7. arba: ‘Kas nusileis į bedugnę?’ – tai yra Kristaus iš numirusių susigrąžinti“.
8. Bet ką jis sako? – „Arti tavęs yra žodis – tavo burnoje ir tavo širdyje“, – tai yra mūsų skelbiamas tikėjimo žodis.
9. Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas.
10. Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas, o lūpomis išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas.
11. Raštas juk sako: „Kiekvienas, kuris Jį tiki, nebus sugėdintas“.
12. Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats Viešpats visiems, turtingas kiekvienam, kuris Jo šaukiasi,
13. juk „kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas“.
14. Kaip žmonės šauksis To, kurio neįtikėjo? Ir kaip jie įtikės Tą, apie kurį negirdėjo? Kaip išgirs be skelbėjo?
15. Ir kaip jie skelbs, jei nebus pasiųsti? Kaip parašyta: „Kokios puikios kojos tų, kurie skelbia ramybės Evangeliją, kurie neša geras žinias!“
16. Bet ne visi pakluso Evangelijai. Nes Izaijas sako: „Viešpatie, kas patikėjo mūsų skelbimu?“
17. Taigi tikėjimas – iš klausymo, klausymas – iš Dievo žodžio.
18. Bet aš klausiu: argi jie negirdėjo? Kaipgi ne! „Po visą žemę pasklido jų garsas, ir jų žodžiai – iki pasaulio pakraščių“.