1. Todėl, kol tebegalioja pažadas įeiti į Jo poilsį, bijokime, kad kuris nors iš jūsų nepasirodytų pavėlavęs.
2. Mums, kaip ir jiems, buvo paskelbta Evangelija. Bet išgirstas žodis neišėjo jiems į naudą, nes nebuvo sujungtas su girdėjusiųjų tikėjimu.
3. O mes, įtikėjusieji, einame į tą poilsį, kaip Jo pasakyta: „Aš prisiekiau savo rūstybėje: ‘Jie neįeis į mano poilsį’ „, nors darbai buvo užbaigti nuo pasaulio sutvėrimo.
4. Jis vienoje vietoje pasakė apie septintąją dieną: „Septintąją dieną Dievas ilsėjosi po visų savo darbų“.
5. Ir vėl anoje vietoje: „Jie neįeis į mano poilsį“.
6. Kadangi kai kuriems belieka įeiti, o tie, kuriems pirma buvo paskelbta Evangelija, neįėjo dėl neklusnumo,
7. Jis vėl nustato tam tikrą dieną, po tiek daug laiko, kartodamas Dovydo lūpomis, – „šiandien“, – kaip ir buvo pasakyta: „Šiandien, jei išgirsite Jo balsą, neužkietinkite savo širdžių“.
8. Jeigu Jozuė būtų juos įvedęs į poilsį, Dievas nebūtų po to kalbėjęs apie kitą dieną.
9. Taigi sabato poilsis tebepasilieka Dievo tautai,