2. Argi tos aukos nesiliautų, jeigu aukotojai, vienąkart apvalyti, daugiau nebejaustų sąžinėje nuodėmių?
3. Priešingai: jos metai iš metų vis primena nuodėmes.
4. Juk neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas panaikintų nuodėmes.
5. Todėl, ateidamas į pasaulį, Jis sako: „Aukų ir atnašų Tu nenorėjai, bet paruošei man kūną.
6. Tau nepatiko deginamosios atnašos ir aukos už nuodėmes.
7. Tuomet tariau: ‘Štai ateinu, kaip knygos rietime apie mane parašyta, vykdyti Tavo, o Dieve, valios!’“
8. Anksčiau pasakęs: „Aukų ir atnašų, deginamųjų atnašų ir atnašų už nuodėmes Tu nenorėjai ir nemėgai“, – jos aukojamos pagal Įstatymą, –
9. paskui paskelbė: „Štai ateinu vykdyti Tavo, o Dieve, valios“. Jis panaikina viena, kad įtvirtintų kita.
10. Tos valios dėka esame Jėzaus Kristaus kūno auka vieną kartą pašventinti visiems laikams.
11. Kiekvienas kunigas diena iš dienos tarnauja ir daug kartų aukoja tas pačias aukas, kurios niekada negali panaikinti nuodėmių.
12. O šis, paaukojęs vienintelę auką už nuodėmes, amžiams atsisėdo Dievo dešinėje,
13. nuo tol laukdamas, kol Jo priešai bus patiesti tarsi pakojis po Jo kojų.
14. Vienintele atnaša Jis amžiams padarė tobulus šventinamuosius.