1. Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs tėvams per pranašus,
2. o šiomis paskutinėmis dienomis prakalbo mums per Sūnų, kurį paskyrė visa ko paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius.
3. Jis, Dievo šlovės spindesys ir Jo esybės tikslus atvaizdas, viską laikantis savo jėgos žodžiu, pats nuplovęs mūsų nuodėmes, atsisėdo Didybės dešinėje aukštybėse,
4. tapdamas tiek pranašesnis už angelus, kiek prakilnesnį už juos paveldėjo vardą.
5. Kuriam gi angelų kada nors Jis yra pasakęs: „Tu esi mano Sūnus, šiandien pagimdžiau Tave“?! Ir vėl: „Aš Jam būsiu Tėvas, o Jis bus man Sūnus“.
6. Ir vėl, įvesdamas Pirmagimį į pasaulį, Jis sako: „Tepagarbina Jį visi Dievo angelai“.