3. Nejaugi jūs tokie neprotingi, kad, pradėję Dvasia, dabar užbaigsite kūnu?
4. Ar tiek daug iškentėjote veltui? Jei iš tiesų būtų veltui!
5. Ar Tas, kuris jums teikia Dvasią ir pas jus daro stebuklus, tai daro per įstatymo darbus, ar dėl tikėjimo klausymo?
6. Taip „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu“.
7. Todėl supraskite, kad Abraomo sūnūs yra tie, kurie tiki.
8. Ir Raštas, numatydamas, kad Dievas tikėjimu išteisins pagonis, iš anksto paskelbė Abraomui Evangeliją: „Tavyje bus palaimintos visos tautos“.
9. Taip tikintys susilaukia palaiminimo kartu su tikinčiuoju Abraomu.
10. Visi, kurie remiasi įstatymo darbais, yra prakeikimo galioje, nes parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris nuolatos nesilaiko visko, kas įstatymo knygoje parašyta, ir to nevykdo“.
11. Kad įstatymu niekas neišteisinamas Dievo akyse, aišku, nes „teisusis gyvens tikėjimu“.
12. O įstatymas nėra kilęs iš tikėjimo, bet „kas juos vykdo, tas gyvens jais“.
13. Kristus mus atpirko iš įstatymo prakeikimo, tapdamas už mus prakeikimu, nes parašyta: „Prakeiktas kiekvienas, kuris kybo ant medžio“, –
14. kad Abraomo palaiminimas Jėzuje Kristuje atitektų pagonims ir mes tikėjimu gautume pažadėtąją Dvasią.