32. Ten atvedė Jam kurčią nebylį ir prašė uždėti ant jo ranką.
33. Jis pasivedė jį nuošaliau nuo minios, įkišo savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį,
34. pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efatį!“, tai yra: „Atsiverk!“
35. Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsipalaidavo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia.