28. Moteris tarė: „Taip, Viešpatie! Bet ir šunyčiai po stalu ėda vaikų trupinius“.
29. Tada Jis tarė: „Dėl šitų žodžių eik namo, – demonas jau išėjęs iš tavo dukters“.
30. Parėjusi namo, ji rado dukrelę gulinčią patale ir demoną išėjusį.
31. Palikęs Tyro ir Sidono sritis, Jis vėl atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį.
32. Ten atvedė Jam kurčią nebylį ir prašė uždėti ant jo ranką.
33. Jis pasivedė jį nuošaliau nuo minios, įkišo savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį,
34. pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efatį!“, tai yra: „Atsiverk!“
35. Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsipalaidavo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia.
36. Jėzus jiems įsakė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau Jis draudė, tuo jie plačiau Jį garsino.
37. Žmonės labai stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba!“