34. Išlipęs į krantą, Jėzus pamatė didžiulę minią, ir Jam pagailo žmonių, nes jie buvo tarsi avys be piemens; ir pradėjo juos mokyti daugelio dalykų.
35. Dienai baigiantis, priėjo prie Jo mokiniai ir kalbėjo: „Čia dykvietė, ir jau vėlyvas laikas.
36. Paleisk juos, kad, pasklidę po aplinkinius kiemus bei kaimus, nusipirktų duonos, nes jie neturi ko valgyti“.
37. Bet Jėzus tarė: „Jūs duokite jiems valgyti“. Mokiniai tada klausia: „Ar mums eiti ir nupirkti duonos už du šimtus denarų ir duoti jiems valgyti?“
38. Jis sako: „Kiek turite kepalų? Eikite ir pažiūrėkite“. Patikrinę jie atsakė: „Penkis ir dvi žuvis“.
39. Jis įsakė susodinti žmones būriais ant žalios žolės.
40. Ir tie susėdo būrys prie būrio, po šimtą ir po penkiasdešimt žmonių.
41. Jėzus paėmė penkis kepalus ir dvi žuvis, pažvelgė į dangų, palaimino, laužė duoną ir davė savo mokiniams, kad padalintų žmonėms. Taip pat Jis padalino visiems tas dvi žuvis.
42. Ir visi valgė ir pasisotino.
43. Jie pririnko dvylika pilnų pintinių duonos trupinių ir žuvies likučių.
44. O valgytojų buvo apie penkis tūkstančius vyrų.
45. Tuojau Jis privertė savo mokinius sėsti į valtį ir pirma Jo irtis į kitą krantą prie Betsaidos, kol Jis paleisiąs žmones.
46. Juos paleidęs, Jis nuėjo į kalną melstis.
47. Atėjus vakarui, valtis buvo ežero viduryje, o Jis vienas sausumoje.
48. Matydamas, kad mokiniai vargsta besiirdami, – nes vėjas buvo jiems priešingas, – apie ketvirtą nakties sargybą Jis ateina pas juos, žengdamas ežero paviršiumi, ir buvo bepraeinąs pro šalį.
49. Šie, pamatę Jį einantį ežeru, pamanė, jog tai šmėkla, ir pradėjo šaukti.