26. Nemaža iškentėjusi nuo daugelio gydytojų ir išleidusi visa, ką turėjo, ji nė kiek nepasitaisė, bet ėjo vis blogyn.
27. Išgirdusi apie Jėzų, ji prasispraudė iš minios galo ir prisilietė prie Jo apsiausto.
28. Mat ji kalbėjo: „Jeigu paliesiu bent Jo drabužį – išgysiu!“
29. Tuojau kraujas nustojo jai plūdęs, ir ji pajuto kūnu, kad yra pasveikusi nuo savo ligos.
30. Ir Jėzus iš karto pajuto, kad iš Jo išėjo jėga, ir, atsigręžęs į minią, paklausė: „Kas prisilietė prie mano apsiausto?“
31. Jo mokiniai Jam atsakė: „Matai, kaip minia Tave spaudžia, o Tu klausi: ‘Kas mane palietė?’“
32. Bet Jis dairėsi tos, kuri taip buvo padariusi.
33. Moteris išėjo į priekį išsigandusi ir virpėdama, nes žinojo, kas jai atsitiko, ir, puolusi prieš Jį, papasakojo visą tiesą.
34. O Jis tarė jai: „Dukra, tavo tikėjimas išgydė tave, eik rami ir būk sveika nuo savo ligos“.
35. Jam dar tebekalbant, atėjo sinagogos vyresniojo žmonės ir pranešė: „Tavo duktė numirė, kam dar vargini Mokytoją?“
36. Išgirdęs tuos žodžius, Jėzus tarė sinagogos vyresniajam: „Nebijok, vien tik tikėk!“
37. Ir Jis niekam neleido eiti kartu, išskyrus Petrą, Jokūbą ir Jokūbo brolį Joną.
38. Atėjęs į sinagogos vyresniojo namus, Jėzus pamatė sujudimą ir garsiai verkiančius bei raudančius.
39. Įžengęs vidun, Jis tarė: „Kam tas triukšmas ir verksmas?! Vaikas nėra miręs, o miega“.