1. Jie priplaukė ežero krantą gadariečių krašte.
2. Jam išlipus iš valties, tuojau prieš Jį iš kapinių atbėgo vyras, turintis netyrąją dvasią.
3. Jis gyveno kapų rūsiuose, ir niekas negalėjo nė grandinėmis jo surakinti.
4. Nors jis jau daug kartų buvo pančiojamas ir grandinėmis rakinamas, bet sutrupindavo grandines, nutraukydavo pančius, ir niekas negalėdavo jo suvaldyti.
5. Per kiauras naktis ir dienas jis bastydavosi po kalnus ir kapines, klykdamas ir daužydamas save akmenimis.
6. Iš tolo pamatęs Jėzų, atbėgo, parpuolė prieš Jį
7. ir ėmė garsiai šaukti: „Ko Tau reikia iš manęs, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau? Saikdinu tave Dievu, nekankink manęs!“