1. Jie priplaukė ežero krantą gadariečių krašte.
2. Jam išlipus iš valties, tuojau prieš Jį iš kapinių atbėgo vyras, turintis netyrąją dvasią.
3. Jis gyveno kapų rūsiuose, ir niekas negalėjo nė grandinėmis jo surakinti.
4. Nors jis jau daug kartų buvo pančiojamas ir grandinėmis rakinamas, bet sutrupindavo grandines, nutraukydavo pančius, ir niekas negalėdavo jo suvaldyti.
5. Per kiauras naktis ir dienas jis bastydavosi po kalnus ir kapines, klykdamas ir daužydamas save akmenimis.
6. Iš tolo pamatęs Jėzų, atbėgo, parpuolė prieš Jį
7. ir ėmė garsiai šaukti: „Ko Tau reikia iš manęs, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau? Saikdinu tave Dievu, nekankink manęs!“
8. Jėzus mat buvo paliepęs: „Išeik, netyroji dvasia, iš žmogaus!“
9. Jėzus dar paklausė: „O kaip tu vadiniesi?“ Ji atsakė: „Mano vardas – Legionas, nes mūsų daug“.
10. Ir pradėjo labai prašytis nevaryti jų iš to krašto.
11. Ten pat, atkalnėje, ganėsi didžiulė kiaulių banda.
12. Visi demonai maldavo Jį, sakydami: „Pasiųsk mus į tas kiaules, kad į jas sueitume!“
13. Jėzus iškart jiems leido. Išėjusios netyrosios dvasios apniko kiaules, ir visa banda, apie du tūkstančius kiaulių, metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė.
14. Tie, kurie jas ganė, išbėgiojo ir pranešė apie įvykį mieste ir kaimuose. Žmonės išėjo pažiūrėti, kas atsitiko.
15. Atėję prie Jėzaus, pamatė sėdintį demonų apsėstąjį – tą, kuriame buvo Legionas, – apsirengusį ir sveiko proto, ir juos apėmė baimė.
16. Mačiusieji papasakojo jiems, kas nutiko su apsėstuoju, ir apie kiaules.