34. Devintą valandą Jėzus garsiu balsu sušuko: „Elojí, Elojí, lemá sabachtáni?“ Tai reiškia: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?!“
35. Kai kurie ten stovintys išgirdę sakė: „Žiūrėk, Jis šaukiasi Elijo“.
36. Tada vienas nubėgęs primirkė kempinę rūgštaus vyno, užmovė ją ant nendrės ir davė Jam gerti, sakydamas: „Palaukite, pažiūrėsime, ar ateis Elijas Jo nuimti“.
37. Bet Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią.
38. Ir šventyklos uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios.
39. Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip Jis šaukdamas mirė, tarė: „Tikrai šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“
40. Ten taip pat buvo moterų, kurios žiūrėjo iš toli; tarp jų ir Marija Magdalietė, Marija – Jokūbo Jaunesniojo ir Jozės motina – ir Salomė.
41. Kai Jėzus dar buvo Galilėjoje, jos Jį lydėjo ir Jam tarnavo. Ten buvo ir daug kitų moterų, kartu su Juo atvykusių į Jeruzalę.
42. Vakarui atėjus, kadangi buvo Prisirengimas, – sabato išvakarės, –
43. atvyko Juozapas iš Arimatėjos, garbingas teismo tarybos narys, kuris irgi laukė Dievo karalystės. Jis drąsiai nuėjo pas Pilotą ir paprašė Jėzaus kūno.
44. Pilotas nustebo, argi jau būtų miręs? Jis pasišaukė šimtininką ir paklausė, ar Jėzus jau miręs.
45. Sužinojęs tai iš šimtininko, jis atidavė Juozapui kūną.
46. Šis nupirko drobulę, nuėmė Jėzų nuo kryžiaus, įvyniojo į drobulę, paguldė Jį kape, kuris buvo iškaltas uoloje, ir užritino angą akmeniu.
47. Marija Magdalena ir Marija, Jozės motina, matė, kur Jis buvo palaidotas.